Baudžiamoji

Vytautas Sirvydis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 20 d. nutartimi b.b. Nr. 2K-158-895/2015 padėjo tašką G. P. baudžiamojoje byloje.
Tai nėra vienintelė laimėta baudžiamoji byla (pagal mano pasaulėžiūrą, bylas laimi klientas, o pralaimi advokatas), tačiau šios bylos specifika yra ta, kad pats baudžiamasis procesas buvo pripažintas neteisėtu.
Kitaip ir negalėjo būti, jeigu dar 2008 metais asmuo, net ir nebūdamas kotedžo savininku, inicijuoja baudžiamąją bylą dėl to, jog, jo manymu, kotedžo kaimynas yra neteisėtai prisijungęs prie svetimam butui tiekiamos šildymo sistemos. Taškas padėtas tik 2015 metais, t.y. beveik po 7 metų, nors pati veika nėra priskirtina prie sunkių, sudėtingų ar reikalaujančių kokių nors ypatingų pastangų veikos įrodinėjimo požūriu.

Net jeigu ir būtų taip, kaip manė baudžiamojo persekiojimo iniciatorius, tai vienintelis efektyvus kelias aiškintis tokius dalykus yra civilinis procesas ir jo teikiamos galimybės. Deja, ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra labai noriai ėmėsi tyrimo ir tokį tyrimą atlikinėjo tiesiog nepateisinamai ilgai. Gynyba šioje byloje buvo aktyvi, daug kartų buvo skųstasi dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės, ir tokia gynybinė taktika visiškai pasiteisino, netgi nepaisant to, kad nei prokuroras, nei apygardos teismas nesilaikė elementarių baudžiamojo proceso reikalavimų ir bylą perdavė nagrinėti teismui, nors apygardos teismas jau buvo ją nutraukęs dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 20 d. nutartimi b.b. Nr. 2K-158-895/2015 konstatavo: „Taigi ikiteisminio tyrimo tąsa šioje byloje tapo negalima, o prokuroras, kaip tai numatyta BPK 215 straipsnio 5 dalyje, turėjo surašyti byloje kaltinamąjį aktą arba nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nė vieno šių veiksmų jis neatliko. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. birželio 4 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, vertintinos kaip reiškiančios, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje nutrauktas…. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad visas vėliau vykęs ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vertintini kaip neteisėti…“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2015 m. birželio 01 d. nutartimi b.b. Nr. 2K-P-94-895/2015 panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį J. V. ir J. A. baudžiamojoje byloje ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Ginti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje visada yra profesinis iššūkis, kadangi tenka garbė ginti pačios aukščiausios nacionalinės teismų sistemos prasme instancijos posėdyje, kuriame posėdžiauja teisės mokslininkai, tuo pačiu metu turintys didžiausią teisėjų darbo praktiką.

Tokiose bylose ypatingai svarbu tinkamai suformuluoti kasacinę problemą bei taip sudėlioti akcentus, jog plenarinė sesija būtų įtikinta žemesniųjų instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų nepagrįstumu ar neteisėtumu. Šioje byloje tai pavyko, ir, nors galutinis taškas byloje dar nėra padėtas, bet įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis Kliento atžvilgiu yra panaikintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija šioje nutartyje konstatavo: „Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir pritardamas pirmosios instancijos teismo vertinimui pripažinti operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nesilaikė iš Operatyvinės veiklos įstatymo kylančių reikalavimų ir taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimus. Šis teismas taip pat nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes neatsakė į apeliacinių skundų motyvus dėl OVĮ 9straipsnio, BPK 162 straipsnio reikalavimų pažeidimo ir, atmesdamas šiuos skundus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus nepateikė motyvuotų išvadų“.

Ši nutartis yra ypatingai reikšminga ir žmogaus teisių gynimo požiūriu, kadangi joje konstatuojama: „netoleruotinos tokios teisinės situacijos, kai per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos toliau nepagrįstai ilgai atliekama (sankcionuojama) slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė iš esmės tikintis (nesant tam rimto pagrindo) gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiant pateisinti šios priemonės taikymą“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. vasario 24 d. nutartimi b.b. Nr. 2K-7-60-788/2015 panaikino apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą apeliacinės instancijos teisme ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį.

Šios baudžiamosios bylos specifika atitinka dabartines baudžiamojo proceso „madas“: inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas ten, kur jo nėra ir negali būti. Bylos faktinė fabula paprasta: asmuo, pardavęs seną knygą interneto svetainėje-aukcione, siuntė ją aukciono laimėtojui paštu, užpildė siuntinio deklaraciją. Padaryta viskas, kas priklauso. Tačiau ikiteisminio tyrimo įstaiga siuntinį įvertino kaip kontrabandą, kas yra veika, už kurią numatyta netgi laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, o šios kategorijos byla pirmąja instancija nagrinėja apgardų teismai.

Pirmosios instancijos teismas mūsų Klientą išteisino, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro skundą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinėje instancijoje baudžiamosios bylos nagrinėjimas perduotas septynių teisėjų išplėstinei kolegijai.

Kasacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota: „Kasacinio skundo argumentai pagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, ir kad nustatytos teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Todėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymas už antikvarinių daiktų kontrabandą pagal leidimo neturėjimo požymį visada turi būti pagrįstas teismo įsitikinimu, kad šių daiktų gabentojas iš tiesų suvokė ne tik formalų būtinumą turėti leidimą, bet ir faktą, kad gabenamas daiktas turi kultūrinę vertę, dėl kurios šiam taikoma valstybės apsauga, ir kad jis veikia priešingai šios apsaugos tikslams – išsaugoti kultūros vertybes dabarties ir ateitiems kartoms. Tik tada galima daryti išvadą apie tyčinį veikos pobūdį ir pakankamą jos pavojingumą baudžiamajai atsakomybei taikyti“.

Ši nutartis turi tiesioginę reikšmę teismų praktikai dar ir tuo aspektu, jog patrauktas baudžiamojon atsakomybėn asmuo turi teisę ginčyti ir specialisto.